tyčiauti

týčiauti, -iauja, -iavo NdŽ žr. tyčioti: 1. NdŽ Ir netyčiauk, jog apstą vaikų turi BBSir16,1. Ko tyčiauji ant tavo lankų? BBJer49,4. Klausykite gi ir dabokitės nei stalgaukite (paraštėje tyčiaukite), nesa ponas tatai kalbėjo BBJer13,15. | refl.: Ant tos vietos, kur vyrytis perkūnijai tyčiavos, tiktai smalos kalnelį rado TDrVI59. Anys tyčiaujasi ant savo išgąstingų stulpų BBJer50,38. 2. M Tu vėl savo moters seserį neimk, jeib pagal šios ir anos gėdą atdengtumbei, šios norėdamas tyčiauti, kolei begyva BB3Moz18,13. Jūsų tėvai mane ir toliaus bliuznijo ir tyčiavo BBEz20,27. Tu gi ir sugauta esi, nes tu poną tyčiavai BBJer50,24.